Korupcijos pasireiškimo tikimybė – tai prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai, vidiniai ar individualūs rizikos veiksniai gali sudaryti sąlygas korupcijos apraiškoms atsirasti, korupcinio pobūdžio pažeidimams ar neskaidrių sprendimų priėmimui.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas yra svarbi korupcijos prevencijos proceso dalis, leidžianti sistemingai įvertinti veiklos sritis, kuriose korupcijos rizika yra didžiausia. Atlikus rizikos veiksnių analizę, nustatomos pažeidžiamiausios veiklos sritys, įvertinamos galimos grėsmės bei jų priežastys. Remiantis vertinimo rezultatais, planuojamos ir įgyvendinamos konkrečios prevencinės priemonės, skirtos korupcijos rizikai mažinti, vidaus kontrolės sistemai stiprinti, veiklos skaidrumui didinti bei galimoms problemoms valdyti ir šalinti.
